Agresija, testosteronas ir pasitikėjimas savimi

Mike Caro man yra vienas iš svarbiausių asmenų, kai kalbama apie pokerio išmintį.

Vienas iš mano mėgstamiausių „perliukų“, kurį Caro prieš keletą metų pasakė, yra: „Agresija pokeryje retai kada būna klaida. Ir jei ji vis dėl to yra, ji nėra labai didelė“. Ši mintis daug pasako apie pokerio esmę, todėl neatsitiktinai buvo daugybę kartų cituota ir analizuota.

Agresija atveria dvi laimėjimo galimybes:

1. Galite priversti priešininką numesti geresnes kortas nei jūsų;
2. Galite laimėti daugiau, kai laikote geresnes kortas ir priešininkas yra linkęs mokėti.

Naudodami check ir call laimite tik su geresnėmis kortomis, tačiau nevaldote banko. Yra ir kitos priežastys, kurias patvirtina pats Caro ir kurios yra susijusios su pinigais, bet nėra tiesiogiai susijusios su žaidimu. Jos nėra susijusios su žaidimo strategija žaidžiant pavienes rankas, bet jos priklauso tam, ką Dan Harrington apibūdina kaip „Metagame“. Tai žaidimo elementai, kurie charakterizuoja patį žaidimą per ilgą laikotarpį ir per daug žaidėjų.

Agresija „Meta“ žaidime labai susijusi su hormonu testosteronu, su poveikiu mūsų psichikai ir pasitikėjimui savimi. Čia svarbų vaidmenį taip pat atlieka ir patirtis. Leiskite trumpai pakalbėti apie tai iš medicinos pusės.

Testosteronas yra anabolinis steroidas, kuris, kaip ir kiti steroidai, atsiranda iš cholesterolio (tikriausia manėte, kad ši medžiaga nieko kito nedaro, kaip tik užkemša jūsų arterijas). Pagrinde šis steroidas gaminamas vyriškosios lyties organuose ir labai nedidelis kiekis pas moteriškosios lyties atstoves.

Jis turi didelę įtaką vidiniams kūno procesams, pavyzdžiui: raumenų augimui, kūno statybai, seksualiniam sužadinimui, kaulų stabilumui. Be to daro įtaką psichologiniams procesams, budrumui ir žinoma agresijai.

Teorijoje jau seniai teigiama, kad tiesioginis ryšys tarp testosterono lygio ir pokerio yra agresija. Tačiau man nėra žinoma nei vienas mokslinis tyrimas, kuris tai patvirtintų. Jei toks ryšys ir egzistuoja, jis yra santykinai kompleksiškas, kadangi žinome, jog hormonų lygis priklauso nuo daugybės faktorių. Užmeskime akį į vieną mokslinį tyrimą, kuris labai naudingas pokerio žaidėjams.

Mokslininkai išrinko jauną beždžionėlę, kuri buvo reliatyviai toli nutolusi nuo genties hierarchijos ir turėjo žemą testosterono lygį. Vadinkime ją Maksu. Vargšas Maksas buvo pastoviai puldinėjamas kitų agresyvių beždžionėlių.

Tada atėjo mokslas, o kartu ir išsigelbėjimas. Mokslininkai sugavo beždžionėlę, kuri pagal hierarchiją stovėjo aukščiau už Maksą ir šiek tiek apramino ją medicininių medikamentų pagalba. Tuomet Maksas laimėjo savo pirmąją kovą ir užėmė savo priešininko vietą hierarchijos piramidėje.

Tai buvo tik eksperimento pradžia. Po serijos tokių kovų, maksas kilo vis aukštyn hierarchijos laiptais. Maksui sekėsi vis geriau. Kylant vis aukštyn pagal hierarchiją, taip pat didėjo ir Makso testosterono lygis. Jis priaugo svorio, tapo stipresnis, savarankiškesnis, veikė pasitikėdamas savimi. Beždžionės, kurios anksčiau jį baugindavo, dabar pačios saugojosi.

Taigi mintis gana aiški. Testosteronas nėra biologinė konstanta. Jo lygis keičiasi patyrimų dėka ir juo galima manipuliuoti.

Grįžkime prie pokerio. Kiekvienas žino, kad daugiau laimi tas, kuris geriau žaidžia, kaip ir teisinga tai, kad geriau žaidžiama tada, kai laimima. Laimima vieną po kito porą bankų ir hormonų lygis jau kyla. Padidiname savo žetonų krūvelę ir pasitikėjimas savimi išauga. Išmetame porą varžovų nuo stalo ir jau imame žaisti agresyviau. Jaučiamės stiprūs ir užtikrinti – tai lemiamas veiksnys ir priešininkai tai jaučia.

Pasitikėjimas savimi yra būtina sąlyga atsirasti agresijai, kuri iš karto suteikia galimybę laimėti, bet pirmiausia pakeičia galios santykį „Meta“ žaidime, kaip parodė pavyzdys su Maksu. Jaučiamės užtikrinti, pasitikintys savimi, pozityviai nusiteikę.

Yra ir kita aukšto testosterono lygio pusė. Per aukštas testosterono lygis gali sukelti per didelę agresiją. Tai nėra per ne lyg blogai, kaip kad Mike Caro sakė: „per daug agresijos retai kada būna klaida“. Kuo agresyviau žaidžiama, tuo didesni „swingai“ ir tuo dramatiškesnė variacija. Tai tampa problema tik tuomet, kai nesugebama susitvardyti psichologiškai.