Vidiniai “tell’ai” ar tiesiog “tilt’as”?

Bob‘as Silverstein‘as yra psichoterapeutas, žaidžiantis pokerį (arba kitaip tariant pokerio žaidėjas, užsiimantis terapijomis?). Jo nuomone,  vidiniai „tell‘ai“ – tai ypatinga emocinė būsena, kuri daro įtaką sprendimams sėdint prie pokerio stalo. 

Bob‘as Silverstein‘as yra aprašęs keletą vidinių „tell‘ų“ būsenų, tokių kaip įtampos ir spaudimo iš šalies kupina padėtis (sudėtinga ranka, daug pinigų banke), bloga savijauta dėl nesėkmingai susiklosčiusio gyvenimo (problemos šeimoje ar profesijoje), emocijų numalšinimas ir kontroliavimas ir žinoma „Hellmuth‘o įniršis“. 

Silverstein‘as čia atrado kai ką įdomaus.

Tačiau pirmiausia manau, jog šio straipsnio pavadinimas nėra visiškai teisingai parinktas, kadangi bus kalbama ne apie klasikinius „tellu‘s“. Paprastai „tell‘ai“ yra tam tikri judesiai ar pasikeitimai žaidėjo elgsenoje, kurie suteikia informacijos apie turimos rankos stiprumą. „Tell‘ai“ išduoda varžovui tai, kas padeda priimti geresnį sprendimą.

Tačiau Silverstein‘as šiuo atveju kalba apie „tilt‘ą“. Jo nuomone, kai žaidėją užklumpa vidiniai „tell‘ai“, tai iš tikrųjų jis atsiduria „tilt‘o“ būsenoje. „Tilt‘as“ – didžiausias pokerio žaidėj priešas. Apie šią būseną prirašyta daugybė straipsnių, tačiau ši tema iki šiol nėra visiškai išaiškinta.

Taigi kodėl vidiniai „tell‘ai“ tiesą sakant yra „tilt‘as“? Ogi todėl, kad jie trukdo surasti teisingą sprendimą. Tai nutinka tuomet, kai slegia depresija arba kamuoja

 nuovargis, todėl darosi sunku žaisti. Vidiniai „tell‘ai“ gali kilti ir dėl finansinių problemų, tokių kaip mažėjantis „bankroll‘as“, tuomet atsiranda tam tikra baimė, kuri, kaip žinia, sugriauna pasitikėjimą savimi. Kartais būna dienų, per kurias prarandama ramybė ir koncentracija žaidime, ir todėl jaučiamsi neužtikrintai ir nepilnavertiškai.

Kiekviena iš šių vidinių būsenų veda prie „tilt‘o“, kadangi pyktis, depresija, baimė, neužtikrintumas, sutrikimas ir kitos panašios emocijos kliudo optimalių sprendimų paieškai.

„Tilt‘as“ nereiškia vien tik tai, kad imame nusimetinėti kortas ar dažnai isiveliame į „raise-reraise“ kovas. „Tilt‘as“ tai kiekviena, absoliučiai kiekviena situacija, kurioje daugiau nebežaidžiame geriausio savo žaidimo.

Atrodo gana paprasta, bet…

Jeigu jau taip paprasta, tai kodėl tuomet kyla tokia sumaištis? Būtent todėl, jog dažnai papratume slypi sudėtingi dalykai. Grįžkime dar kartelį prie Silverstein‘o. Jis pataria klausytis savo vidinio balso, atpažinti savitą emocinę būseną ir pabandyti atrasti vidinę harmoniją, kuri tokiomis akimirkomis yra labai reikalinga.

Jerry Yang‘as kartą pasakojo, jog jis negalėtų gerai žaisti pokerio, jeigu jo galvoje klaidžiotų pašalinės mintys. „Kai aš ramus ir atsipalaidavęs, niekas manęs neblaško, jaučiuosi tuomet beveik neįveikiamas“.

Humberto Brenes‘as pasakojo Silverstein‘ui, jog kai jis pralaimi didelį banką, įsijungia tada savo „ipod‘e“ mėgstamiausią dainą ir dainuoja garsiai kartu tol, kol nusiramina.

Taigi svarbu suprasti du dalykus. Pirmiausia būtina atpažinti situacijas, kurios veda link „tilt‘o“. O tai padaryti tikrai nėra lengva. Dažnai pastebiu save besusierzinantį arba prarandantį kantrybę. Ir kai tik tai pastebiu, klausiu savęs: „Kada visa tai prasidėjo? Kiek ilgai aš taip jaučiuosi? Kiek blogų sprendimų aš jau priėmiau?“ Žaidžiu pokerį jau daug metų ir vis dar mokausi atpažinti šią būseną. Tai vis lieka nelengvu uždaviniu.

Ir antra, reikia būti visada psichologiškai pasiruošusiam grįžti iš „tilt‘o“ būsenos. Štai Humberto Brenes‘as ima garsiai dainuoti, Jerry Yang‘as stengiasi nuvyti šalin nemalonias mintis, kiti pradeda medituoti ar užsiema kvėpavimo pratimais.

Versti padėjo:  Jonas Pakaušis

Pasiskolinta iš: http://www.pokerzeit.com/interne-tells-oder-einfach-nur-tilt

 Autorius Von: Arthur S. Reber