Manau, kiekvienas rimčiau žaidžiantis pokerį ar dažniau su juo susiduriantis, turi jau kažkokią savo filosofiją apie pokerį. Aš nusprendžiau pasidalinti šitoje straipsnių serijoje „Pokerio filosofija“ savo bei kitų mintimis apie pokerį, taip pat pateikti žymių filosofų ir mąstytojų mintis, jas pritaikant pokeriui.
Labai stiprią įtaką man yra padaręs praėjusio amžiaus didis kovotojas ir didis mąstytojas Bruce Lee. Tad ir pradėsiu nuo jo minčių.
Bruce Lee sakė: Būk toks kaip vanduo – bekraštis, beformis. Įpiltas į butelį vanduo tampa buteliu, įpiltas į arbatinuką – įgauna arbatinuko formą. Jis ramiai teka, tačiau geba sugriauti visas jo kelyje pasitaikančias kliūtis… Vanduo ir akmuo. Vanduo yra beformis. Jis gali būti skystas, kietas, dujinis, gali priimti bet kokią formą. Jo neįmanoma sulaikyti ir jis tiesiogine to žodžio prasme įveikia bet kokį akmenį.
Kaip tai perkelti į pokerį? Būk lankstus, įgauk bet kokią formą, prisitaikyk prie oponentų, keisk savo žaidimo stilių, kryptį, specializaciją. Turi idealiai prisitaikyti prie esamos situacijos, o reikalui esant išvis pasitraukti iš žaidimo ar net pokerio, išgaruoti kaip vanduo.
Yra žaidėjų, kurie atidirbinėja tam tikrus „šablonus“, kažkokias tai specializuotas, nelanksčias technikas ir jie tampa kieti ir stiprūs kaip akmuo. Tačiau, kad taptum geriausias, turi išmokti būti kaip vanduo. Išmokti keisti formą, žaidimo stilius, kryptis, turi išmokti akimirksniu prisitaikyti ir akimirksniu išgaruoti.
Situacija su „nelankstumu“ primena situacijas, kaip būna prie SnG stalo. Vien „standartiniai regai“, kurie žaidžia „tokį“ standartinį, šabloninį žaidimą, teoriškai jie vienas kito niekaip negali beatinti, jeigu kažkuris nepakeis savo žaidimo stiliaus.
Tavo protas turi būti švarus ir visiškai beformis, turi jį formuoti tik pagal aplinkybes (informaciją), o ne pagal stereotipus, prielaidas, išsigalvojimus ar pan. Viskas realiai pagal situaciją ir aplinkybes.
Dzynas
23 months ago
Neblogai:)