Taip, teisingai, pasaulio čempionatas!!!! Tiesa, šį kartą mes šnekėsime ne apie pokerį, tačiau labai noriu su savo skaitytojais pasidalinti šiuo smagiu nutikimu savo gyvenime ir pasidalinti įgyta patirtimi.
Priešistorė:
2014.05.18. savo gimtadienio proga gavau iš draugės dovaną 🙂 Kelionę į Kauną, į Dariaus ir Girėno aviacijos muziejų. Po įdomios ekskursijos muziejuje sukome galvas ką čia nuveikti, nusprendėme užsukti į kavinę išgerti arbatos. Jau net nepamenu kavinės pavadinimo, tik pamenu, kad kaip tyčia tą dieną joje turėjo vykti stalo žaidimo „ticket to ride“ vakaras.
Stalo žaidimai yra viena iš mano aistrų, kuriai vis pritrūksta laiko ir kompanijos. Tad šitą gyvenimo atsitiktinumą priėmiau kaip gyvenimo dovaną 🙂 Galvojau, smagu būtų laimėti, tačiau nesuteikiau tam per daug reikšmingumo, ypač turint galvoje, kad šį žaidimą žaidžiau kokį penktą kartą savo gyvenime.
Taigi rezultatas toks, kad baigiu dvejomis pergalėmis iš dviejų galimų ir iš visų dalyvių surenku daugiausia taškų. Organizatoriai klausia ar norėsiu dalyvauti sekančiame etape? Ogi pasirodo, kad tai buvo ne šiaip sau pasižaidimų vakaras, o atrankinis etapas į Lietuvos čempionatą, sakau organizatoriams, taip, o jie pažada susisiekti, kai pasibaigs visi atrankiniai etapai.
Pasiruošimas pusfinaliui:
Rugsėjo pradžioje sulaukiu laiško iš organizatorių, kad pusfinalis ir finalas vyks rugsėjo viduryje. Klausia ar patogus laikas? Toks klausimas tikrai džiugina, nes reiškia, kad organizatoriai žiūri į dalyvius su pagarba, o ne tiesiog, kad kuo greičiau pravesti renginį. Vėl sėkmė šypsosi 🙂 Tarp pokerio turnyrų (artėjo žvejo iššūkis, 3-max projektas) turiu tik vieną laisvą savaitgalį, rugsėjo pradžioje – viduryje, ir jie ketina organizuoti pusfinalį būtent tomis dienomis.
Prieš pusfinalį vyko jau rimtesnis pasiruošimas, nusipirkau patį žaidimą, pradėjau studijuoti žemėlapius, maršrutus, skaičiuotis +EV/ -EV sprendimus. Pradėjau šiek tiek praktikuotis internete. Žodžiu, neišsiplėsiu daug apie Lietuvą, nes ir taip jau daug prirašiau. Taigi, jaudulys daro savo, tačiau, matyt jaudinuosi ne aš vienas. Taigi pirmajame pusfinalyje iš ~12 dalyvių lieku pirmas, prizas + taurė. Toliau vėl iš dvylikos dalyvių lieku 1 ir praeinu į finalą, kur susikaunam keturiese. Na, jeigu būčiau likęs antras, tai nebūtų nei šito straipsnio nei Paryžiaus. Taigi Brilijant oficialiai Lietuvos „ticket to ride“ čempionas 🙂 Ir smagu tuo pačiu ir net juokinga 🙂 Taigi, ruošiuosi išvykai į Paryžių į pasaulio čempionatą kaip Lietuvos atstovas.
Vėl taurė ir kelialapis į Paryžių, viešbutis + skrydis + maitinimas įskaičiuota.
Kokybė Paryžiuje
Iki čempionato turėjau geras pora savaičių. Vyksta intensyvus pasiruošimas, motyvuoja ne tiek prizai, kiek galimybė iškovoti pasaulio čempiono titulą ir iškovoti tokį titulą ne tik sau, bet ir savo šaliai 🙂 Tačiau apie jį neišsiplėsiu, nes tiems kas nėra pažįstami su šiuo žaidimu gali būti per daug nuobodu.
Skrendu iš Vilniaus kartu su Latvijos ir Estijos atstovais, jie tokie patys kaip aš, praktiškai tik keli mėnesiai rimčiau žaidžiantys. Taigi, per daug nevarginam vienas kito strategijomis, daugiau šnekame gyvenimo temomis. Nusileidžiame Beauvais oro uoste, iki Paryžiaus 80km. Kadangi viskas įskaičiuota, tai vietoje autobuso susirandame taxi ir varome į Paryžių. Paimame čekį, reiks atiduoti organizatoriams, kuriems tai atseis 160 eurų. Kaina nėra tokia jau didelė kaip atrodo, nes važiuoti su autobusu kainuotų ~70 eurų 4 žmonėms. Plius dar poto mieste reikėtų gaišti daug laiko ir papildomų pinigų.
Vykstame iškart į savo viešbutį miesto centre. Jaukus nedidelis 4 žvaigždučių viešbutis, Paryžiaus viešbučių rajone. Labai patinka aplinka ir jaukumas. Tačiau nėra laiko, jau vėluojame į susitikimą su organizatoriais, taigi, 10 min pasidėti daiktams ir lekiame į Days of wonder ofisą. Pasitinka su šampano taurėmis prie įėjimo. Aprodo visą ofisą, kur kuriami ir apipavidalinami žaidimai. Yra atvykę paties žaidimo kūrėjai iš JAV. Kadangi man tai daugiau yra pramoginė kelionė ir pats žaidimas yra pramoga negu gyvenimas, tai aš santūresnis, kiti žaidėjai fotografuojasi su kūrėjais arba prašo jų pasirašyti. Po kelių valandų ofise traukiame visi į restoraną. Trijų patiekalų vakarienė ir puiki proga susipažinti vienas su kitu. Yra bičiukas net iš PAR atvykęs. Šiek tiek pašnekam apie tai, kaip viskas vystosi dabar PAR po Nelsono Mandelos mirties. Į viešbutį grįžtu gana anksti, nes noriu išsimiegoti, rytoj 10h ryto startuoja mūsų pasaulio čempionatas.
Pasaulio čempionato finalas
Viso yra 28 dalyviai iš 27 pasaulio šalių, čempionatas transliuojamas live streamu internete. Tačiau įdomiau, kur vyksta tas pasaulio čempionatas??? Ogi jis vyksta kortų ir pokerio muziejuje. Tikrai, tai negali būti sutapimas, ypač, kai jau ruošiuosi RTP serijai, visi ženklai nuteikia pokeriui. Taigi kortų istorija, jų raida, naudojimas, lošimo kauliukai, būrimo kortos ir t.t. 3 aukštai istorijos. Iš tikro net negalvojau, kad kortos turi tokią spalvingą istoriją. Taigi, laisvu momentu pamėginau šiek tiek nufotografuoti, kad galėčiau ir su jumis pasidalinti. Fotografuota su telefonu ir apšvietimas nebuvo idealiausias, taigi to viso stebuklingo grožio perteikti nepavyks, bet vis gi pabandome.
Finalo eiga
Finale buvo žaidžiama po tris žaidimus, tada 8 žaidėjai surinkę daugiausia taškų iš 28 dalyvių praeina į atkrintamąsias ir tada žaidžia vienas vs vienas iki dviejų pergalių. Šį kartą jaudulys matyt padarė savo 🙂 pačiame pirmajame žemėlapyje (kur jaučiausi stipriausias) užėmiau trečią vietą iš 4. Ir gaunu vos vieną tašką. Pačiame paskutiniame ėjime padaryta grubi klaida nulemia, kad prarandu 11 taškų ir turiu tenkintis trečia vieta. Tas pats kartojasi ir Europos bei Azijos žemėlapiuose, visur trečios vietos. Jausmas labai panašus kaip ir pokeryje iškritus ant burbulo. Tiek ne daug trūko, viena kita klaidelė, tačiau to užtenka, kad nepatekti į top 8. Visgi pasaulio čempionatas ir už kiekvieną klaidą yra akimirksniu baudžiama. Taigi galutinėje įskaitoje užimu 20 vietą iš 28 dalyvių. Emocijos nurimus supranti, kad 20 vieta pasaulyje ne taip ir blogai :))
Turime dar vieną laisvą dieną, kurią visą paskiriame Paryžiaus apžiūrai, o kolega iš Estijos nusprendžia ne tik visą dieną trankytis po miestą, bet ir visą naktį ir tada tiesiai 9h ryto vykti į oro uostą.
Mano Eifelio bokštas (taip taip buvau ir viršuje).
Labai smagus netikėtas įvykis mano gyvenime, kuris išsirutuliojo netgi iki pasaulio čempionato Paryžiuje. Čia kaip iš to posakio, mes planuojam, o Dievas juokiasi 🙂 Patį turnyrą vertinu labai teigiamai, puiki proga pamatyti Paryžių, susipažinti su krūva naujų žmonių, susipažinti su tais, kurie gyvena iš stalo žaidimų ir tais, kurie gyvena iš jų kūrimo. Ir pamatyti kaip prancūzai organizuoja čempionatus ir kokio aukšto lygio yra kokybė.
Taip pat labai nuoširdžiai norėčiau išreikšti padėką organizatoriams Lietuvoje http://www.hobbyshop.lt/ labai norėčiau padaryti jiems reklamą ir, kad Lietuvoje stalo žaidimai taptų populiaresni 🙂
Taip pat didžiulis ačiū pačio žaidimo kūrėjams už svetingumą ir kokybę: http://www.daysofwonder.com/en/
Parašykite komentarąAš esu labai dėkingas, kad esate mandagūs.