Yra daug mokymosi formų ir kiekvienas turi pasirinkti jam labiausia priimtiną, t. y. vieni geriausiai mokosi girdėdami, kiti matydami, dar kiti darydami ir pan. Pagal mokymosi metodus galima žmones suskirstyti į 4 tipus:

Girdimasis – geriausia mokosi kai girdi informaciją ar pats garsiai taria, lengvai išblaškomas kitų garsų, mokymosi metu neturi būti pašalinių garsų.

Regimasis – turi koncentruotis ties knygomis, filmais ar kitomis vizualinėmis priemonėmis (pvz. plakatai, grafikai, lentelės ir pan.).

Praktiškasis – mokosi pats darydamas, pats išgyvendamas, labiausiai emocionalus iš visų tipų, nes pats linkęs pergyventi viską.

Bendraujantis – yra geras klausytojas ir pašnekovas, diskusijos jam padeda geriau suprasti, įsisavinti informaciją. Tokio tipo žmonės geriausiai mokosi grupėse.

Mokymosi būdai kiekvienam tipui:

Girdimasis: dalyvauti seminaruose, treniravimo programose, audioknygos, garso įrašai, įrašinėti save, savo žaidimą, garsiai skaityti ir kartotis medžiagą.

Regimasis: straipsniai, knygos, grafikai, lentelės, filmai, video, treniravimo programos, forumai, užsirašinėti savo pastebėjimus, konspektuoti ar perrašinėti.

Bendraujantis: forumai, diskusijos ir t. t. aiškinti savo žaidimą, savo žaidimo strategijas, diskutuoti tikrose (live) grupėse.

Praktiškasis: žaisti, stebėti savo žaidimą, analizes, dirbtinai įsivaizduoti situacijas, dirbtinai sukelti pergyvenimą.

Skirtingų metodų sujungimas.

Tu privalai kombinuoti ir derinti skirtingus mokymosi metodus, kad maksimalizuotum mokymosi efektyvumą. Pvz., jeigu tu mokysies tik klausydamas – tu prarasi 80% informacijos. Tie, kas gali sujungti skirtingus metodus, t. y. mokytis girdėdami, matydami, rašydami, darydami ir diskutuodami, gali įsisavinti net iki 90% informacijos.

Atmintis

Atmintis yra 3 tipų: trumpalaikė, darbinė ir ilgalaikė atmintis. Pagrindinis tikslas mokantis yra perkelti informaciją į ilgalaikę atmintį. Tam yra naudojamos specialios technikos kiekvienam mokymosi tipui, pvz., paprasčiausias kartojimas, ar emocijos ir jausmai (dirbtinai iššauktos), padeda perkelti informaciją į ilgalaikę atmintį. Norint pasiekti gerų rezultatų ir pasiekti savo išsikeltus tikslus (kokybiškai ir greitai), būtina mokymosi strategija. Efektyviam informacijos perkėlimui į ilgalaikę atmintį būtina mokymosi strategija.

Keletas bendrųjų patarimų, kuriant mokymosi strategiją:

1. Kai mokaisi – labai svarbu jaustis gerai, kas nesijaučia gerai, tas ir nesimoko gerai, būtinas geras poilsis (miegas), geras maistas (baltymai). Miegas ir sveika mityba garantuoja reikalingą vitaminų ir baltymų kiekį, kuris būtinas mūsų nervų sistemai, kad apdorotų informaciją, išlaikytų dėmesį, gebėtų įsiminti ir t. t., taip pat nereikėtų jaustis alkanam ar persivalgiusiam.Planuok savo mokymąsį, kiek laiko ir kada mokytis, kada daryti pertraukas, stenkis mokytis kasdien.
2. Mokykis ir dirbk gerai išvėdintame kambaryje (tai apskritai labai svarbu tavo smegenų darbui ir tavo nuotaikai), apsirengęs laisvais drabužiais,
   
3. Pertraukos yra labai svarbu, nes ilgai mokantis kūnas ir protas tampa neimlūs ir mokantis per ilgai sulaukiamas priešingas rezultatas.
4. Trumpas pertraukas daryk kas 20-30 minučių, priešingu atveju didžioji dalis informacijos bus neįsiminta ir nesuprasta.  ~ 5 minučių pertraukos šiuo atveju yra geriausias būdas nuimti naštą nuo kūno ir galvos.
5. Po 2-3 darbo valandų tu privalai padaryti ilgą pertrauką, bet ne ilgesnę nei 2 valandų.
6. Taip pat atsimink, kad daugiau 6 valandų įtempto darbo per dieną yra praktiškai neįmanoma.
7. Labai svarbu kartoti medžiagą. Vieną kartą peržiūrėta medžiaga lieka trumpalaikėje atmintyje. Reikia daryti planingas ir sistemingas repeticijas, kad informacija persikeltų i ilgalaikę atmintį.
   1.         Po pirmo medžiagos skaitymo (ar pan.) – informaciją būtina pakartoti sekančią dieną (pakartojimas trumpas, tik peržvelgiant).
   2.         Per 3-4 dienas medžiaga turi būti  pakartojama dar kartą, tik rimčiau, giliau negu buvo kartota sekančią dieną.
   3.         Pakartoti medžiagą po mėnesio.
   4.         Paskutinis pakartojimas maždaug po pusės metų, beveik garantuoja medžiagos išsisaugojimą ilgalaikėje atmintyje.
8. Kartojant yra geriau skaityti skirtingus skyrius, negu viską iš eilės vienu kartu.
9. Gerai yra maišyti naują informaciją su jau kartojama.
10. Labai svarbu suprasti mokymosi tikslus, naudą ilgajame periode, nes kai kada kyla problemų, pvz. „bad beat problema“. Emocijos žmogų veikia stipriau negu loginis mąstymas, todėl neigiamos emocijos pradeda dominuoti ir pradedamas žaisti blogas žaidimas (pradedama eiti „on tilt„).
11. Labai svarbu stengtis demonstruoti taisyklingą žaidimą, paremtą teoriniu pasiruošimu, tikimybėmis, matematika ir t. t., o ne emocijomis ar praeities įvykiais.
12. Labai svarbu visą laiką ir toliau dirbti prie teorinio pasiruošimo, tai ypač svarbu kai pradedama žaisti prastai („tilt“).
13. Svarbu ruoštis ir analizuoti savo žaidimą, dėti savo handus į forumus ar dalyvauti diskusijose.